Istorija

Trišalės tarybos veiklos ataskaitos

Trišalės tarybos veiklos ataskaita (2020 m. rugsėjo mėn.-2021 m. kovo mėn.) 

Lietuvos Respublikos trišalė taryba įsteigta 1995 m. gegužės 5 dieną. Anksčiau jos veikla buvo neįmanoma dėl istorinių aplinkybių. Sovietinio planinio socializmo laikotarpiu derybos tarp Vyriausybės ir profesinių sąjungų nevyko, o darbdavių organizacijų nebuvo iš viso.

Atgavus nepriklausomybę trišalio bendradarbiavimo idėją aktyviausiai palaikė profesinės sąjungos. Jos aktyviai bendradarbiavo su tuomečiais valstybės vadovais: Prezidentu Algirdu Brazausku ir ministrais pirmininkais Bronislovu Lubiu bei Adolfu Šleževičiumi. Profesinių sąjungų atstovai nuolat pabrėždavo, kad darbdavių balsas vis dar negirdimas, nors ir yra būtinas trišaliam bendradarbiavimui.

Darbdavių sąjungos į socialiniu dialogu grįstos sistemos kūrimą įsiliejo 1993 m. pabaigoje. Tuomet Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos profsąjungų centras pasirašė susitarimą, kuriuo pradėtas dvišalis darbdavių ir profesinių sąjungų bendradarbiavimas. Susitarimu abi šalys taip pat patvirtino būtinybę kurti trišalį bendradarbiavimą.

1994 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos 1976 m. 144 konvenciją „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko konkrečius Trišalės tarybos steigimo darbus – parengė LR trišalės tarybos nuostatus ir suorganizavo pirmuosius posėdžius.

1995 m. gegužės 5 d. pasirašytas pirmas politinio pobūdžio Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimas dėl trišalės partnerystės, kuriuo šalys sutarė:

  • trišaliu principu spręsti socialines, ekonomines ir darbo problemas, bendradarbiauti įgyvendinant socialinę, ekonominę ir darbo politiką;
  • sudaryti Lietuvos Respublikos trišalę tarybą ir patvirtinti jos veiklos nuostatus;
  • kiekvienais metais pasirašyti metinį trišalį susitarimą dėl socialinių, ekonominių ir darbo problemų sprendimo.

1998 m. vasario 23 d. Tarybos siūlymu Vyriausybė įsteigė Trišalės tarybos sekretoriatą. Nuo to laiko Sekretoriatas rūpinasi Tarybos darbo organizavimu. Vyriausybė, profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos 1999 m. vasario 11 d. pasirašė platesnį susitarimą dėl trišalio bendradarbiavimo. Juo taip pat numatė trišaliu principu rengti ir derinti teisės aktų projektus, aktualiausias problemas svarstyti Trišalėje taryboje ir vadovautis trišaliais susitarimais. Tais pačiais metais Taryba įsteigė pirmas keturias nuolatines komisijas.

Socialinės partnerystės principai, kartu ir Tarybos statusas, apibrėžti Darbo kodekso, kurį Seimas priėmė 2002 m. birželio 4 d., nuostatomis (akto Nr. IX-926). Kodekso II dalies „Kolektyviniai darbo santykiai“ VII skyriaus 39-47 straipsniai konkrečiai įvardija socialinės partnerystės sąvokas, principus, partnerystės šalis, lygius, sistemą, veiklos principus ir formas. Trišalę tarybą apibrėžia Kodekso 45 straipsnis.

2002 m. gegužės 29 d. pasirašytas pirmas metinis LR Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimas „Dėl trišalio bendradarbiavimo 2002 metais“. Jo pagrindu paruošta Socialinės partnerystės programa 2003–2004 m. laikotarpiui, o 2005 m. sausio 25 d. Trišalėje taryboje buvo patvirtintas planas dėl partnerystės priemonių 2005–2006 m. laikotarpiui. Abiem priemonių planais numatyta stiprinti partnerių veiklos teisinę bazę, plėsti kolektyvinius darbo santykius, įgyvendinti įvairias partnerių švietimo ir mokymo priemones bei kitas priemones.

Trišalės tarybos dėka 2004 m. spalio 26 d. priimtas Darbo tarybų įstatymas (Nr.IX-2500). Pagal jį darbo taryboms suteikta teisė sudaryti kolektyvines darbo sutartis.

2005 m. birželio 13 d. Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai pasirašė naują ir gerokai papildytą politinio pobūdžio bendradarbiavimo susitarimą . Juo taip pat numatyta, kad konkrečios Trišalės tarybos vykdomos priemonės bus numatomos dvimečiuose priemonių planuose, kurie įgyvendinami nuo 2003 metų.

2009 m. spalio 28 d. tarp Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų buvo pasirašytas Nacionalinis susitarimas . Jis nusakė, kaip turėtų būti sprendžiamos sunkmečiu kilusios finansinės, ekonominės ir socialinės problemos.

2010 m. gegužės 25 d. Trišalė taryba pritarė Tarpininkų, kurie padeda spręsti kolektyvinius darbo ginčus, sąrašui.

2017 m. kovo 15 d. Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai pasirašė susitarimą dėl Darbo kodekso ir socialinio modelio nuostatų.

2017 m. spalio 16 d. Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai pasirašė susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų. 2018 m. liepos 23 d. patvirtintas Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų įgyvendinimo veiksmų planą

Per du darbo dešimtmečius Trišalė taryba Lietuvos visuomeniniame gyvenime įsitvirtino kaip reikšminga interesų derinimo, problemų nagrinėjimo ir jų sprendimo institucija.